Perlojos Bažnyčia
Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia stovi
Perlojos kaime, Merkio dešiniajame
krante.
Istorija:
1503 m. Perlojos bažnyčios
apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Vytauto, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia,
įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882
ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko.
1903 m.
patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 m.
grąžino uždarytąją; atkurta parapija. 1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios
projektas (aut. M. Bergas), leidimas statyti gautas tik 1914 m. Klebonas Pr.
Cibulskis su parapijiečiais (už 140 000 litų) 1928–1930 m. pastatė dabartinę
mūrinę bažnyčią (inž. Vaclovo Michnevičiaus projektas). Ją 1930 m. konsekravo
vyskupas Juozapas Kukta. Vokiečių okupacijos metais bažnyčią dekoravo Varšuvos
meno akademijos profesorius Jurgis Hopenas (vokiečių belaisvis, išvytas iš
Vilniaus universiteto).
1944 m. per Perlojos gaisrą sudegė
klebonija.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė,
lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu bei arkos
formos portalu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas Leonas
Petkelis (1885-1935), „Perlojos respublikos“ prezidentas, kunigas Ignas Šopara
(1864-1931).
Perlojos kaime, Merkio dešiniajame
krante.
Istorija:
1503 m. Perlojos bažnyčios
apdovanojimo dokumente nurodyta, kad ji statyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Vytauto, yra Daugų filija. Apie 1777 m. pastatyta maumedžio rąstų bažnyčia,
įkurta parapija. 1866 m. caro valdžiai uždarius bažnyčią, tikintieji 1875, 1882
ir 1892 m. prašė ją grąžinti, bet valdžia nesutiko.
1903 m.
patvirtintas naujos bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido, tik 1906 m.
grąžino uždarytąją; atkurta parapija. 1909 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios
projektas (aut. M. Bergas), leidimas statyti gautas tik 1914 m. Klebonas Pr.
Cibulskis su parapijiečiais (už 140 000 litų) 1928–1930 m. pastatė dabartinę
mūrinę bažnyčią (inž. Vaclovo Michnevičiaus projektas). Ją 1930 m. konsekravo
vyskupas Juozapas Kukta. Vokiečių okupacijos metais bažnyčią dekoravo Varšuvos
meno akademijos profesorius Jurgis Hopenas (vokiečių belaisvis, išvytas iš
Vilniaus universiteto).
1944 m. per Perlojos gaisrą sudegė
klebonija.
Architektūra
Bažnyčia neogotikinė,
lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu bei arkos
formos portalu. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas Leonas
Petkelis (1885-1935), „Perlojos respublikos“ prezidentas, kunigas Ignas Šopara
(1864-1931).